- iškandėti
- 1 iškandė́ti 1. intr. iškiurti, būti išėstam kandžių: Vilnonis drabužis nevėdinamas iškandė́jo, t. y. pasidarė skylikės, (nuo) kandžių suėstos J. Kailis visas iškandė́jo BŽ190. Vilnonas iškañdė[ja] greit KlvrŽ. Nedėk drabužių į skrynią, bo iškandė́s Vdk. 2. tr. išėsti kandims: Šis rūbas yra visiškai iškándėtas Ktk. \ kandėti; iškandėti; pakandėti; prakandėti; sukandėti
Dictionary of the Lithuanian Language.